Paruoškite dviratį žiemai
Ratus ruošk žiemą, o roges – vasarą: šį posakį turėtų prisiminti ir kiekvienas dviračių entuziastas. Dviračių sezonui pasibaigus, metas ne tik suskaičiuoti numintus kilometrus, bet ir įvertinti transporto priemonės būklę – pasirūpinti ja ar užsiimti remonto darbais, kuriuos galbūt šiek tiek atidėjote. Pateikiame naudingų patarimų, kurie padės Jums pavasarį išriedėti tvarkingu ir žvilgančiu dviračiu.
1. Nuvalykite dviratį Po paskutinio pasivažinėjimo lietingą rudens popietę tiesiog pastatėte dviratį į kampą? Prieš pradėdami bet kokius remonto darbus, pirmiausia švariai nuvalykite ar nuplaukite dviratį. Šiai procedūrai venkite aukšto slėgio plovimo įrenginių (ypač, jei plaunamas yra kalnų dviratis), nes vanduo gali lengviau prasiskverbti į guoliavietes ir įvores.
Stenkitės naudoti kiek įmanoma mažiau vandens, valymui rinkitės šluostes, kempinėles. Sunkiau pasiekiamoms vietoms naudokite šepetėlius. Jeigu nenorite išlaidauti specialiai pritaikytiems šepetėliams, senas dantų šepetėlis – puiki alternatyva. Viską nuvalykite atidžiai – rėmą, šakę, pavarų sistemos dalis.
2. Apžiūrėkite pavarų sistemos dalis. Bėgių sistemą sudaro švaistikliai, grandinė, galinių žvaigždžių blokas, pavarų jungikliai (galinis ir priekinis). Pavarų sistemos dalių keitimas gali būti brangus malonumas, todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti grandinės būklei. Besinaudojant nusidėvėjusia ir išsitampiusia grandine žymiai greičiau dyla kiti sistemos komponentai – galinių žvaigždžių blokas, priekinės žvaigždės.
Nepamirškite, jog kalnų dviratis pasižymi greitesniu tokių detalių kaip grandinė nusidėvėjimu. Pamatuokite nusidėvėjimą specialiu įrankiu – jeigu jis rodo 0,5, grandinė dar tinkama važinėti. Jeigu rodmenyse – 0,75, ją reikia keisti nedelsiant. O jei vienetu paženklintas kištukas telpa tarp grandinės narelių, didelė tikimybė, jog tik detalės keitimo jau nepakaks. Jei grandinės keisti dar nereikia, tiesiog švariai ją nuvalykite ir sutepkite.
Vizualiai apžiūrėkite priekines žvaigždes, galinių žvaigždžių bloką. Įsitikinkite, ar nėra trūkstamų ar įlinkusių dantukų, ar galinio jungiklio ratukai nėra nudilę, o rėmo auselė, prie kurios tvirtinamas jungiklis, neįlinkusi. Kelis kartus patikrinkite, ar lengva perjungti pavaras, ar grandinė netrūkčioja. Vėlgi, kalnų dviratis reikalauja atidesnės priežiūros, nes jo komponentus pažeisti važinėjant bekele yra lengviau. Jeigu pavarų perjungimo sistema prasta, gali reikėti sureguliuoti jungiklį, ištiesinti rėmo auselę ar keisti netinkamai veikiančias, nusidėvėjusias dalis.
3. Įvertinkite ratų būklę. Jeigu ratas švarus, lėtai sukdami jį stebėkite būklę: ar nėra įlinkimų, subraižymų, kitokių pažeidimų. Tai labai svarbu dviračiams, kurių ratlankių paviršius skirtas ir stabdymui. Sulankstytas, subraižytas ar kitaip pažeistas ratlankis gali neigiamai paveikti stabdymo kokybę, pagreitinti padangos nusidėvėjimą. Patikrinkite, ar rate nėra išlūžusių stipinų, ar jie neatsilaisvinę, nes tai gali pakenkti ratlankio standumui.
Pakelkite dviratį ir stipriau pasukite ratą – jis turi judėti laisvai, stabiliai. Tiesa, jei ratas nestabilus, ne visuomet problema gali slypėti jame pačiame – blogai sumontuota padanga taip pat sukuria nelygaus rato įspūdį. Nesvarbu, ar tai kalnų dviratis, ar ilgiems atstumams pritaikytas plentinukas, ratas negali klibėti. Dažna to priežastis – blogai užveržti varžtai, tvirtai neužspaustos greitaveržlės. Jeigu tai atlikta tinkamai, tačiau ratas vis tiek kliba, veikiausiai jau atėjo metas keisti stebulės guolius.
4. Patikrinkite padangas. Geros kokybės padangos – sukibimo ir patogumo garantas. Padangoje neturi būti įplyšimų ar įpjovų, o protektorius turi užtikrinti pakankamą sukibimą su kelio danga. Net jeigu bendra išorinė padangos būklė atrodo neblogai, įsitikinkite, jog ant jos nėra vietų, kur protektoriaus nusidėvėjimas būtų didesnis nei likusioje padangos dalyje. Pasitaikius kažkuriai iš minėtų problemų derėtų pagalvoti apie padangos keitimą.
5. Įvertinkite stabdžių sistemą. Patikimai veikiantys stabdžiai yra labai svarbu. Jeigu stabdymo kokybė bloga, naudotis dviračiu nerekomenduojama. Nepriklausomai nuo stabdžių tipo (pavyzdžiui, rimtas kalnų dviratis beveik visada turi diskinius stabdžius, nors ši tendencija jau taikoma ir plento dviračiams), būtina pakeisti sudilusias stabdžių kaladėles, įvertinti stabdžių troselių būklę ir juos sureguliuoti.
Jeigu diskiniai hidrauliniai stabdžiai prarado efektyvumą, nors kaladėlių būklė dar gera, reikėtų pakeisti stabdžių skystį. Tikėtina, kad į sistemą pateko oro ar nuo ilgo naudojimo skystis ėmė prarasti savybes. Skirtingi gamintojai savo hidraulinių stabdžių sistemoms naudoja nevienodos rūšies stabdžių skystį, todėl visuomet vadovaukitės tik gamintojo pateiktais nurodymais.
Taip pat apžiūrėkite, ar stabdžių diskai tiesūs, neturi įlinkimų ir nėra purvini. Diskų valymui rasite specialių priemonių, kuriomis pašalinsite nešvarumus, galinčius pakenkti stabdymo efektyvumui. Jei norite, diskų ar stabdžių kaladėlių paviršių šiek tiek atnaujinkite švitriniu popieriumi, tačiau tai tikrai nėra būtina.
6. Laikykite dviratį šiltoje ir sausoje vietoje. Dviratį geriausia laikyti šiltoje, sausoje patalpoje. Kitu atveju rizikuojate komponentų korozija, tepimo priemonių išdžiūvimu ir t.t. Žvarbiomis sąlygomis laikomas kalnų dviratis, turintis amortizatorius, turėtų būti papildomai paruoštas. Tad norint išvengti papildomų rūpesčių vertėtų pagalvoti apie dviračio laikymą patalpoje. Jeigu neturite vietos, pasiteiraukite draugų bei artimųjų. Sandėliavimo paslaugą teikia ir kai kurie dviračių servisai ar parduotuvės.
Kaip ir daugelis dalykų, dviratis reikalauja reguliarios priežiūros. Dažniausiai keičiamos dalys nėra itin brangios, tačiau važiavimo kokybę jos gali pakeisti neatpažįstamai. Be to, laiku pakeisti komponentai užtikrins, kad kitos dalys nenusidėvėtų greičiau negu turėtų. Taigi, pasirūpinkite dviračiu dabar ir galėsite džiaugtis juo visą naują sezoną.
Kelionės dviračiu žiemą: kaip pasiruošti?
Aktyvusis dviračių sezonas Lietuvoje jau baigėsi, ir nemažai dviratininkų savo numylėtas transporto priemones paliko sandėliukuose, garažuose ar rūsiuose. Tačiau pastebima, kad žiemos Lietuvoje tampa vis mažiau atšiaurios. Užkietėjusiems velomanams kyla sunkiai pažabojamas noras poilsį nuo dviračio atidėti kiek įmanoma ilgiau. Ar važinėjimui tikrai nėra blogo oro ir pakanka tiesiog deramai pasiruošti?
Svarbiausia – saugumas
Atsakant į aukščiau užduotą klausimą lakoniškai – taip. Be abejo, nemažai priklauso nuo individualių finansinių galimybių, o dar daugiau – nuo noro ir užsispyrimo. Vis tik, pasirinkus tinkamą aprangą ir paruošus dviratį šaltajam metų laikui, važiavimas žiemą gali tapti maloniu užsiėmimu, o ne didžiuliu kantrybės išbandymu.
Įvairūs dviračių aksesuarai tam bus tikrai reikalingi, tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo priemonių, kurios padės užtikrinti Jūsų saugumą. Vertėtų atsižvelgti į kelio dangą galinčias paveikti oro sąlygas ir dienos ilgumą – šie faktoriai gali gerokai apkartinti kelionę. Apie šalmo svarbą atskirai nekalbėsime, nes jį dėvėti yra privalu bet kokios kelionės metu.
Platesnės ir dygliuotos padangos. Kad pagerintumėte stabdymo efektyvumą, sukibimą su slidžia kelio danga ar sniegu, rinkitės kiek įmanoma platesnes padangas. Minimalų ir maksimalų padangos plotį gamintojai neretai nurodo ant ratlankio arba šią informaciją pateikia savo interneto svetinėse. Be to, vietos padangai turės užtekti priekinėje šakėje ir galiniame rėmo trikampyje.
Specifinis padangos raštas ir protektorius. Siūloma rinktis grubų protektorių turinčias padangas be lygaus paviršiaus viduryje. Dygliuotos padangos, priešingai nei kiti dviračių aksesuarai, pravers, kuomet kelio danga pasidengs ledo sluoksniu. Kuo dygliai išdėstyti tankiau, tuo didesnis sukibimas užtikrinamas. Dar vienas patarimas – esant prastoms kelio sąlygoms, šiek tiek sumažinkite oro slėgį padangose. Tai padidins padangos kontaktinį plotą ir pagerins manevringumą.
Atšvaitai ir žibintai. Žiemą temsta ypač greitai, o rytai neretai būna migloti. Jei norite geriau matyti kelią ir būti matomi patys, neišsiversite be žibintų bei šviesą atspindinčių priemonių. Remiantis kelių eismo taisyklėmis, dviratininkai turi vilkėti ryškią, šviesą atspindinčią liemenę, o ant dviračio įtaisyti žibintus. Šie dviračių aksesuarai yra įvairių rūšių, o jų kaina dažniausiai priklauso nuo šviesos stiprumo ir papildomų funkcijų – krovimo tipo, mirgėjimo parinkčių.
Atkreipę dėmesį į tokias dalis ir detales, kelyje jausitės ir saugiau, ir patogiau. Vis dėlto svarbi ne tik paties dviračio konstrukcija.
Investuokite į kokybišką aprangą
Šiandien dviratininkų aprangos pasiūla ypač didelė. Jeigu jaučiatės patogiai vilkėdami kasdieniais drabužiais – puiku. Tačiau norint išlikti sausiems ir šiltiems bet kokiu oru, išties vertėtų pasižvalgyti į funkcinius, specialiai dviratininkams pritaikytus drabužius. Žiemai geriausia rinktis aprangą, turinčią membranas, kurios apsaugo nuo vėjo ir lietaus – jos neperpučiamos ir nepraleidžiančios drėgmės. Taip pat tokie drabužiai gali turėti papildomą šildantį sluoksnį, kuris neleis Jums sušalti, jeigu neminsite intensyviai.
Nepamirškite, jog bene geriausi dviračių aksesuarai, kurie padės nuo purvo apsaugoti tiek Jus, tiek patį dviratį, yra purvasaugiai. Be to, nuo vėjo, šalčio ir drėgmės būtina apsaugoti galūnes – kojas, rankas. Galima įsigyti terminius, neperpučiamus ir drėgmės nepraleidžiančius antbačius, pirštines. Galvai ir veidui sušildyti tiks įvairūs pošalmiai ar balaklavos.
Reikalinga ir papildoma priežiūra
Dažnai važinėjant gausiai apsnigtais ar druska barstomais takais, dviračio priežiūrai reikės skirti daugiau dėmesio. Po tokių pasivažinėjimų dviratį ir jo svarbiausius komponentus – pavarų sistemos dalis, amortizuojančią šakę – būtina kruopščiai nuvalyti. Nepalikite dviračio tiesiog savaime išdžiūti vėsioje ar drėgnoje patalpoje, kitaip galite sulaukti korozijos požymių. Šiandien specializuotų parduotuvių pasiūlą sudaro ne tik įprasti dviračių aksesuarai, bet ir specialios valomosios, tepamosios priemonės.
Valikliai, apsauginiai purškalai, guolių ir grandinės tepalai padės tinkamai pasirūpinti savo dviračiu. Drėgnoms sąlygoms skirti tepalai ilgiau išsilaiko ir geriau padeda apsaugoti važiuoklę nuo dilimo. Jei grandinę ar žvaigždes sunku nuvalyti, galima išbandyti riebalus šalinančias priemones, kurios efektyviai pašalina sunkiai prieinamus nešvarumus. Naudodami tokią priemonę, leiskite jai keletą minučių veikti, po to grandinę nuplaukite, nusausinkite ir sutepkite iš naujo.
Važinėti dviračiu žiemą gali būti visiškai nebaisu – tereikia tam skirti šiek tiek laiko ir iš anksto pasiruošti. Įvairūs dviračių aksesuarai bei dalys, šilta, kokybiška apranga leis jaustis patogiai ir saugiai. Svarbiausia – kelyje išlikti ypač atidiems, tinkamai įvertinti oro sąlygas ir važiavimo įgūdžius, pasirinkti saugų greitį.
Kas yra el. dviratis, o kas jau yra motoroleris? Visų pirma reiktų apsibrėžti, kas yra tas elektrinis dviratis. El. dviratis - tai dviratis su el. varikliu, kuris padeda dviratį įbėgėti iki 25km/h greičio ir atsijungia. Tokio dviračio variklis veikia tik tuo atveju, kai yra minami pedalai ir gali turėti įkalnės bei transportavimą asistuojančią funkciją, kuri padeda vežti dviratį neminant pedalų 6km/h greičiu. Tokie dviračiai paprastai jau turi savo išskirtinį pavadinimą Pedelec ir jų variklio galia neviršija 250W. Šių dviračių saugai yra išleistas specialus standartas LST EN 15194:2009+A1:2012 Pedalinės transporto priemonės. Pedalinės transporto priemonės su elektros varikliu. Dviračiai su elektros varikliu. Pagal Saugaus eismo įstatymo pirmojo skirsnio - BENDROSIOS NUOSTATOS- 2 straipsnį, pagrindinės šio įstatymo sąvokos: 10 punktas: Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami. Taip pat, to paties įstatymo 36 punkte “Motorinis dviratis” – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Taigi, Pedalec el. dviračiai, kurių išvystomas greitis yra 25Km/h ir kurie neveikia neminant pedalų atitinka sąvoką dviratis, o transporto priemonės, kurios gali važiuoti neminant pedalų, naudojantis akseleravimo rankenėle ir išvysto ne didesnį greitį, negu 25 km/h , yra motoriniai dviračiai. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 "Dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros", motoriniai dviračiai turi turėti tipo atitikties sertifikatus ir praeiti tipo atitikties procedūras. Visos kitos transporto priemonės, kurios gali išvystyti didesnį nei 25km/h greitį, nėra dviračiai. Jie skirtingai pagal savo savybes yra priskiriami motorinėms transporto priemonėms ir jiems galioja motorinių transporto priemonių kelių eismo taisyklės bei prievolės.
Ką daryti, kad dviratis tarnautų ilgiau? Važinėkite tik pilnai paruoštu dviračiu (daugelyje prekyviečių dviračiai yra tik surinkti, bet neparuošti eksploatavimui). Net ir papraščiausias dviratis (350 Lt) gali neblogai tarnauti, jei jis pilnai paruoštas, t.y. užkontruotos įvorės, centrinis velenas, vairo kolonėlė sukasi be klibėjimo, teisingai išstatytos stabdžių kaladėlės, sureguliuotos pavaros, teisingai išstatytas priekinis perjungėjas, padangose rekomenduotinas oro slėgis.Padangose visada turi būti rekomenduotinas oro slėgis (3-12 atm.). Daugelyje padangų 26' oro slėgis 3-4,5 atm., 28' 3,5-5 atm. Plentinio dviračio 7-11 atm. Tikslesnis slėgis nurodytas ant padangos šono. Junginėdami pavaras jungimo metu nenaudokite jėgos nei pedaluose, nei pavarų perjungimo rankenėlėje. Yra pavojus sulenkti žvaigždę, nutraukti grandinę ar sulaužyti rankenėlę. Nejunginėkite pavarų jei nevažiuojate. Pavaros nepersijungs, išsitampys trosai ir šarvai, teks iš naujo perderinti pavaras. (Patarimas negalioja dviračiams su vidinėmis pavaromis). Neplaukite dviračių aukšto spaudimo vandens srove. Nebent dviratis yra brangus ir visi mazgai apsaugoti riebokšliais. Priešingu atveju išplausite tepalą. Prižiūrėkite grandinę ir žvaigždes. Jos turi būti švarios. Grandinę tepkite esant jai sausai ir švariai specialiu tepalu arba skystu varikliniu tepalu. Žvaigždės netepamos. Tirštieji Litol tipo tepalai grandinės nesutepa, tik surenka dulkes ir purvus. Susidėvėjusią grandinę reikia laiku pakeisti. Jei grandinė nuo didžiausios priekinės žvaigždės patraukiama daugiau kaip 0,5 cm - patartina ją keisti. Išsitampiusi grandinė turi padidėjusius tarpus tarp narelių ir gadina žvaigždes. Ant sudilusių žvaigždžių bus pakitę tarpai tarp dantukų ir netiks naujai grandinei - teks keisti visą važiuoklę. Įvorės tepamos pilnai jas išardžius ir išvalius seną tepalą. Jei yra panaudoti guoliai su karūnėlėmis patartina jų nebedėti, o naudoti palaidus šratus. Taip pailginamas įvorės amžius ir galima ją švariau išvalyti. Įvorėse su kojiniais stabdžiais naudojami tik guoliai su karūnėlėmis. Įvorėms naudojami guolių tepalai. Jokiu būdu negalima pilti skystą tepalą pro įvorės tarpą į guolius. Šiuo atveju visą susikaupusį purvą nuplausite į guolius - teks viską išardyti ir išplauti. Visus įtrukusius konusus ar šratus be gailesčio išmesti. Valykite purvą susikaupusį stabdžių kaladėlėse. Laiku jas pakeiskite, kitaip sugadinsite ratlankį. Žiemos druskos mišinys ypatingai gadina dviračio perjungimo mazgus. Patartina arba kas kart po važiavimo pilnai valyti važiuoklę, arba naudoti dviratį be pavarų, bei vidinėmis pavaromis. Naktį būtinai naudokite šviesas ir atšvaitus.
Kaip teisingai pasirinkti ir dėvėti šalmą. Su šalmu jausitės saugiai tik tada, kai jis bus teisingai pasirinktas ir atitinkamai sureguliuotas. Šalmai negali 100 proc. apsaugoti nuo traumų. Net, esant labai mažam greičiui, avarijos metu gali buti sunkių sužeidimų arba mirties atvejų. Kiekvienas šalmas , patekęs į avarinę situaciją, turi buti išmetamas ir sunaikinamas, net jei žala negali būti išoriškai matoma. Kadangi šis šalmas yra pagamintas iš putų polistirolo, visada lieka tikimybė, kad jis gali būti pradūriamas aštriais daiktais. Šalmas neapsaugo tų vietų,kurių jis nedengia: kaklo, stuburo ir t.t. Šalmo naudojimo trukmė nėra amžina. Atsiradus susidėvėjimo požymiams jis turi buti keičiamas nauju. Nenuimkite ir nekeiskite originalių dalių. Neapkarstykite šalmo aksesuarais. Atkreipkite dėmesį į atomobilių vairuotojus, darančius posūkius. Dažnai vairuotojai teisinasi, kad paprasčiausiai nematė dviratininko. Dėvėkite ryškius drabužius. Nevažinėkite naktį be šviesų, kurias numato KET. Atkreptite dėmesį į stovinčius automobilius, jų durys gali atsidaryti be perspėjimo. Įsivaizduokite, kad esate nematomas. Netikėkite, kad autovairuotojai jus pastebi.Tam, kad šalmas atliktų savo funkciją -jį reikia teisingai užsidėti. Penki paprasti žingsneliai padės užsidėt šalmą teisingai. Jum gali reikėti veidrodžio.
Visada dėvėkite šalmą horizontaliai, kad jis apsaugotų kaktą. Dirželių sureguliavimas turi buti atliktas teisingai užsidėjus šalmą. Priešingu atveju, smūgio metu, šalmas nuslinks į šoną ir neapsaugos. Atpalaiduokite šonines spyneles. Užsidėkite šalmą ir pakelkite užspaudėjus, taip kaip parodyta. Įsitikinkite ,kad dirželiuose nėra susibrūkimų. Uždarykite spyneless. Priekinis ir galinis dirželis turi gulėt tolygiai, nedengiant ausies. Apatiniai dirželiai turi buti visada tampriai užsegti , kitaip šalmo dėvėjimas praranda prasmę. PVZ 4 ir 5 rodoma kaip užsegti ir atsegti apatinį dirželį. Dirželis turi būti ant gerklės, bet ne ant smakro. Dėvint dirželį ant smakro padidėja tikimybė, kad smugio metu šalmas pasislinks į šoną ir neapsaugos. PVZ 6 parodo teisingą šalmo ir dirželių poziciją. Jei esate patenkinti ir manote ,kad šalmas uždėtas puikiai-pamėginkite pavažiuoti. Atkreipkite dėmėsį ar nekinta šalmo padėtis, esant vibracijai.
Dviračių kainos, kas jas lemia? Kodėl už ne itin išvaizdaus dviračio kainą galima nusipirkiti mašiną? Kodėl prekybos centruose dviračiai kainuoja 90 eurų o specializuotose parduotuvėse panašiai atrodantis 200-300 eur ir daugiau? Didžiają dviračio kainos dalį sudaro rėmas. Rėmai gal būt ir atrodo panašiai, tačiau medžiagos, iš kurių jie pagaminti, tikrai skirtingos. Pigūs plieniniai rėmai yra sunkūs, o ir tvirtumas abejotinas. Jų kaina gali būti 30-50 eurų, todėl ir dviratis nekainuos daug. Žinoma yra ir plieninių brangių rėmų, naudojamų extremalesnėms salygoms, kaip: FreeRide, street, urban.. Čia jau vien plieninis rėmas kainuoja ~250 eurų. Kita medžiaga, kelianti viso dviračio kainą yra aliuminis. Nedarykite klaidos manydami, jog aliuminio rėmas yra minkštas ir nepatvarus. Aliuminiai rėmai nėra kaip tos aliuminės vielutės, kurios palenkus lūžta. Aliuminiai rėmai nėra 100% aliumas, tai aliuminio bei kitų metalų mišiniai. Mišinyje esančio aliuminio kiekį nusako ant rėmų pažymėtas skaičius, kaip 6061 ar 7005. Garsios firmos, kaip kad Easton daro aliuminius vamzdžius rėmams, kurie yra ploni, tačiau labai standūs ir lengvi. Dar rėmai būna gaminami iš anglies pluošto ir titano. Šie rėmai pasižymi itin dideliu tvirtumu, kietumu, lengvumu.. bet ir kainuoja tikrai nemažai. Nemažai dviračio kainą įtakoja priekinės šakės. Amortizuojančios šakės, kaip ir įvairi produkcija yra labai skirtinga. Ant pigių dviračių sudėtos amortizuojančios šakės yra tikrai ne pačios geriausios. Jų veikimas yra labiau laimės dalykas. Nereikia tikėtis, kad dviratyje kainuojančiame 150 eurų šakės reguliavimas ar Lock Out sistema veiks. Šie "patobulinimai" ant tokio lygio šakių yra tik marketingo triukas, skatinantis pirkti produkciją. Geresnės šakes, kaip: Marzocchi, Manitou, Fox, Rock Shox, DT Swiss kainuoja nuo 300 eurų iki 1500 eurų ir net daugiau! Šiose šakėse sumontuoti "viduriai" kurie užtikrina gerą bei sklandų veikimą. Šakės kietumas/minkštums reguliuojamas individualiai pagal dviratininko svori įpūčiant tam tikrą kiekį oro. Taip pat jose galima reguliuoti šakės atšokimo greitį. Rock Shox firma siūlo U-Turn sistemą, leidžiančią reguliuoti šakės eigą, priklausomai nuo to, kokiu keliu ketinate važiuoti. Jeigu dviratis yra full suspension (su dviem amortizatoriais) kainą kelia ir galinis amortizatorius. Dviračiuose iki 500 eurų tai net nėra amortizatorius, tai labiau amortizatoriaus butaforija. Pigiuose dviračiuose amortizuoja tik spyruoklė. Ji padeda važiuojant nelygiu keliu, tampa minkščiau važiuoti, dviratis "linguoja", tik bėda tame, kad dviratis taip pat linguoja ir važiuojant lygiu keliu. Per šį lingavimą važiuoti darosi sudėtinga. Negana to, kad dviračio galas "plaukioja", mynimas tampa mažiau efektyvus, greičiau pavargstama.. Rimtesnių gamintojų galiniai amortizatoriai dažniausiai turi Lock Out sistemą, kuri leidžia išjungti amortizatorių kai jo nereikia. Dar viena iš naujesnių sistemų galiniuose amortizatoriuose yra "pro pedal". Ši sistema laiko galinį amortizatorių išjungtu ir įjungia tik po rimtesnio smūgio. Nemažą dviračio kainos dalį sudaro ir pavarų perjungimo mechanizmai. Dažnam naudotojui atrodo, jog dviratis už 150 eurų ir dviratis už 600 eurų, turinys Shimano mechanizmus yra vienodi. Apsukrūs gamintojai atrado triuka apgauti mažai išmanančius pirkėjus. Tereikia matomoje vietoje uždėti Shimano lipduką ir dviratis savaime tampa geras. Deja, tai yra visiška netiesa. Firma Shimano yra garsi Japonijos įmonė, kurianti detales dviračiams, žvejybos rites, net dalis sportiniui irklavimui. Tačiau pavadinimas Shimano yra tik prekinis ženklas, kaip VW, Audi, Mazda.. Yra labai platus Shimano produkcijos asortimentas. Pigiausias Shimano galinis perjungėjas SIS kainuoja nuo 6 eurų, žinoma jis yra geresnis už koki "sunrun", tačiau tikrai ir ne pats geriausias. Shimano produkcija Lietuvoje yra populiariausia, su ja komplektuojami dviračiai, visose dviračių parduotuvėse net ir turguose galima gauti šių prekių. Kita, gana brangi pavarų sistemų gamintoja yra firma Sram. Sram grupe sudaro keletas puikiai žinomu vardų, kaip kad: Rock Shox, Truvativ, Avid. Anksčiau buvo nuomonė, jog sugedus kuriam nors iš Sram produkcijos gaminių, detalių nerasite. Bet laikai keičiasi, šiuo metu reikiamą detale galite užsisakyti ir gauti 10-ties dienų bėgyje. Sram galiniai perjungėjai yra tikslesni nei Shimano, užtenka vos truktelt trosą ir pavara pasikeičia. Deja šis malonumas ir kainuoja daugiau. Lyginant Shimano ir Sram, puikus pavyzdys yra Windows ir Apple operacinės sistemos. Vieningos nuomonė, nusakančios kuris prekinis ženklas yra geresnis, nėra. Dviračių kilmė taipogi įtakoja dviračių kainas. Neapsigaukite, kai tikinama, jog dviratis Amerikietiškas, Vokiškas, Itališkas ir panašiai. Didžioji dauguma garsiųjų firmų savo gamyklas perkėlė į aziją. Tokie prekiniai ženklai, kaip: Merida, Giant, Connandale, Colnago jau gaminami Taivane. Žinoma jie LABAI skiriasi nuo tų aparatų stovičių prekybos centruose. Didžiosios firmos labai daug investuoja į gamyklas, kruopščiai prižiūri gamyba, renkasi tik geriausias medžiagas. Jei šių firmų dviračiai būtų pagaminti Amerikoj, Vokietijoj ar kitose ES šalyse, jie kainuotu kone dvigubai daugiau. Net Lietuvos dviračių gamintojas Baltic Vairas, jau senokai nebegamina rėmų Lietuvoj. Jie juos, kaip ir kitas dalis gauna iš Azijos, surenka ir pateikia kaip prekę pagamintą Lietuvoje. Deja, BV kaip ir kitos firmos turi savo būstines "gimtosiose" šalyse ir tenai vyksta tik modeliavimo bei testavimo darbai. Ar skirsis važiavimas dviračiu kainuojančiu 150 eurų ir kainuojančiu 600? TAIP, skirsis juntamai. Vaizdus palyginimas būtų važiavimas atgyvenusiu "maskvičiumi" ir nauju BMW. Juk smagu, kai dviratis važiuoja maloniai, niekas nekliba, nėra papildomų garsų, galų gale pats dviratis yra lengvesnis... Ant pigaus ir prasto dviračio tikrai neverta bandyti dėti gerų detalių. Išleisite nemažai pinigų, o efektas pasikeis tik vos juntamai. O uždėjus prastą detalę ant gero dviračio smagumas važiuot pakis smarkiai. Čia kaip patarlėje- šaukštas smalos, kibirą medaus sugadina.
Dviračio stebulių tipai. Pavadinimas anglų k.:- hub. Stebulė yra viena svarbesnių dviračių dalių. Nuo jos priklauso, kaip gerai riedėsit ir kaip sudėtinga bus atlikti aptarnavimą jai. Pigiausiuose dviračiuose galinės stebulės dažnai būna su užsukamais žvaigždučių blokais. Šios stebulės turi silpną vietą- ašį. Šių stebulių rekomenduočiau vengti sunkesniam žmogui arba žmonėms aktyviai važinėjanties prasta kelio danga. Dėl savo konstrucijos ,guolių padėties, tenka skirtingos apkrovos ašiai todėl ji linksta. Žvaigždučių (pavarų blokai) tvirtinami sukant bloką ant stebulės korpuso. (užsiveržinėja minant). Stebulės kasetiniams žvaigdučių blokams- blokas yra maunamas ant bėgelių ir užsukamas (prispaudžiamas) veržle. Dėl šios konstrukcijos šios stebulės ašis sulenkti žymiai sunkiau, bet pasitengus įmanoma. Galinės stebulės su presuotais guoliais komplektuojačios dalys: ašis, guoliai, terkšlė, purvasaugiai, korpusas. Čia tik viena iš daugelio stebulių konstrukcijų. Plačiausia pasaulyje naudojama stebulė su paprastais guoliais (rutuliukai vainikėlyje). Šioje konstrukcijoje prsideda papildomų dalių: konusai, atskiri purvasaugiai, kontruojančios veržlės, guoliavietės, metalinės tarpinės.
Priekinės stebulės ašies standartai: 9mm- tradicinis ašies standartas. Ši ašis yra tuščiavidurė *9 mm diametro, šakėje tvirtinasi suveržus kiaurai prakištą 5 mm eksentriką. Tarpas tarp šakių 100 mm. *15 mm ašis yra priskiriama šakės dalims, nes tvirtinasi šakėje perkišant šakės koją ir įveržiant kitoje. Ašies diametras 15 mm, o plotis tarp šakių 100 mm. *20 mm tai toks pat standartas, kaip ir 15 mm bet skiriasi tarpas tarp šakių 110 mm ir diametras 20 mm.
Galinės stebulės ašies standartai: *10 mm- tradicinis ašies standartas. Ašis yra tuščiavidurė ir fiksuojama suveržiant naudojant 5 mm diametro eksentriką. Ašies plotis 135 mm. *12 mm diametro ir 142 mm tarpo tarp šakių, Tai stipriai populiarėjantis standartas ir naudojamas daugelyje naujų dviračių. *12 mm diametro ir 135 mm pločio retas variantas naudotas pereinat į 142 mm pločio standarto.
DT Swiss RWS - ašys skirtos tiems, kas ieško geresnio standumo naudojant tradicinio tipo rėmą. Išlaikytas 10 x 135 mm standartas tačiaus nenaudojant tusčiavidurės ašies ir eksentriko. Čia ašis ir suveržimo eksentrikas sudaro vieną vienetą. Stipino tvirtinimas stebulėje. Stipinai stebulėje fiksuojami įvairiais būdais. Dažniausiai naudojamas klasikinis stipinų tvirtinimo būdas prakišant stipiną pro paruoštas skylutes. Žinomų gamintojų ratuose taip pat naudojami nestandartiniai stipinų tvirtinimo sprendimai: Stebulės taip pat būna pritaikytos ir diskiniams stabdžiams.Populiariausias disko tvirtininimas ant stebulės yra 6 taškų standartas. Taip pat populiarus CENTER LOCK tipas. Diskas yra tiesiog užmaunamas ant smulkių bėgelių ir prispaudžiamas veržle.
Dviračio stipinų rūšys Anglų kalba- spoke. Žargonas- špiekis, špikis, špykis. Stipinų paskirtis išlaikyti dviračio ratą apskritą. Tai viena smulkiausių dviračio dalių, tačiau nuo jos daug kas priklauso. Stipinai skirti tempimui. Nuo stipinų sutampymo (suveržimo) priklauso, kaip ilgai tiesūs liks jūsų ratai. Bet su stipinų sutempimu nereikia perlenkti lazdos. Žinoma tampriai sutampyti ratai geriau riedės, tačiau ir smarkiai didinama rizika išplėšti stipiną iš ratlankio korpuso. Taip pat ir mažės komforto važiuojančiam. Būna cinkuoti - chromuoti - naudojami pigiuose ratuose, nepatartina rinktis, nes labai greitai oksiduojasi ir traukia purvą. Nerūdijančio plieno- dažniausiai naudojamas metalas stipinams. Geras pasirinkimas, stiprūs ir gerai atrodantys. Aliuminio- naudojami itin lengvuose (brangiuose) ratuose. Patikimi, tačiau sulaužius sunku gauti pakaitinį stipiną, tenka užsakinėti užsienio parduotuvėse. Svarbiausia stipino ilgis Renkantis stipiną visų svarbiausia žinoti stipino ilgį. Klaidinga galvoti, kad visų ratų stipinai vienodi, nes ratai skiriasi dydžiu. Tai priklauso nuo to koks ratas priekinis ar galinis, stabdžiai diskiniai ar paprasti. Taip pat ir stebulės, ratlankiai nėra visi vienodi skiriasi aukščiai ir išnešimai. Keičiant vieną stipiną geriausiai pasimatuoti seną stipiną. O renkantis naują ratą naudokite "Stipino ilgio skačiuokles" jų galite rasti interneto platybėse. Ten suvedę reikalaujamus matmenis gausite stipinų pasiūlymų ilgius. 2 mm renkantis kartais būna ir neleistina paklaida. Nes reikia labai tiksliai parinkti ilgį, nes stipinai arba bus per laisvi, nebegalėsite daugiau tempti arba bus pertempti. Stipinų forma: Viengubo tempimo - storesni prie stebulės, skirti didesnėms apkrovoms. Retas variantas. Dvigubo tempimo - abu galai yra storesni per vidurį suplonėja. Tokie stipinai yra elastingesni ir lengviau susidoroja su tenkančia apkrova, jei atsileidžia greta esantis stipinas. Trigubo tempimo- geriausias pasirinkimas norintiems ilgaamžiškumo ir patikimumo viename. Naudojame stipriai apkraunamuose dviračiuose: tandemai, krovininiai dviračiai, spec. paskirties dviračiai. Aero stipinai (ploti) - šie stipinai yra dvigubo tempimo per vidurį suploti. Tokie stipinai puikiai atlaiko apkrovas ir turi geresnes aerodinamines savybes. Bėgant laikui iki dabar pagrindiniai dviračių stipinų kiekiai nusistovėjo ties 32 ir 36 sistemomis. Stipinavimo būdai: Tiesūs stipinai; Kryžiuojami dviem kryžiais; Kryžuojami trim kryžiais - šis būdas yra populiariausias pasaulyje. Maišant įvairius būdus; Perpinat tarpusavyje.
Ratlankiai. Anglų kalba - rim. Skirtingo stiliaus dviračiams reikalingi skirtingų savybių ratlankiai . Apie ratų (ratlankių) dydžius galite paskaityti temoje apie ratus. Ratlankiai būna įvairių konstrukcijų. Viengubi - viengubo (vienos sienelės) profilio ratlankiai. Dabar beveik nebenaudojami išskyrus vaikiškus dviračius. Viengubi ratlankiai yra pigesni dėl paprastės konstrukcijos (mažesnio svorio). Tačiau yra žymiai silpnesni. Dvigubi - dviejų sienelių. Tai yra optimaliausias variantas norintiems tvirtu, patikimų ratų. Trigubi- trijų sienelių yra dar tvirtesni, bet dėl didesnės kainos nėra tokie populiarūs. Gaminami iš: Plieno- dabar jau retai benaudojami. Sunkiau lyginami nei aliumininiai, sunkesni nei aliumininiai. Darbar dar kartais naudojami vaikiškuose dviračiuose Aliuminiai- plačiausiai naudojami dėl savo patikimumo ir lengvesnio lyginimo, mažesnio svorio. Karboniniai- naudojami aukštos klasės dviračiuose. Pasižymi geros aerodinaminės sąvybėmis ir mažesniu svoriu. Sunkiau remontuojami. Rimtų susidūrimu metu ratlankius galimas sugadinti nepataisomai. Ratlankiai su pistonais - tai įvorės, kurios sutvirtiną ratlankį stipino fiksavimo vietoje. Tokius ratlankius galima sutampyti šiek tiek tampriau nebijant, kad stipinas bus lengvai išplėštas. Ratlankiai pagal padangų pripūtimo principą: Kameriniai ratlankiai- įprasti dažniausiai naudojami ratlankiai. Skirti paprastoms montuojamoms padangoms su kameromis. Bekameriniai ratlankiai - neturi skylučių (kartais joms paslėpti naudojama spec juosta. Naudojami bekamerinėse sistemose. Ratlankiai klijuojamoms padangoms- naudojamas tik klijuojamos padangoms.
Scwalbe dvirčių padangos yra skirstomos į 6 apsaugos lygius:
6 saugos lygis. SmartGuard . Efektyviausia Schwalbe padangų apsaugos diržas pri sistema. Storas ir platus iki 5 mm storio sluoksnis iš lanksčios , specialios kaučiukinės medžiagos suteikia ilgalaikę apsauga nuo pradūrimo. Tokios apsaugos neperdurs maži stiklo gabaliukai. 5 saugos lygis. GreenGuard tai tas pats principas kaip SmartGuard , bet tik apie 3 mm storio. Trečdalis apsauginio sluoksnio yra pagamintas iš perdirbtų latekso produktų. PunctureGuard - puikiai apsaugo, tačiau nėra tokia elastinga kaip kiti apsauginiai sluoksniai. V- Guard . Labai atsparus aukštųjų technologijų pluoštas leidžiantis užtikrinti, net labai aukštą atsparumą pradūrimui . Kartu su Snakeskin šoninės sienelės apsauga, mes jį vadiname dviguba apsaugos technologija. 4 saugos lygis. Sportinių padangų apsauga RaceGuard. puikiai tinkla plento dviračio padangoms. Šiose padangose nenaudojamas papildomas skydas nuo pradūrimo ir dvigubas autidinio sluoksnis. 3 saugos lygis. K- Guard. Minimalus apsaugos standartas - saugos diržai. Ši apsauga yra naudojama daugybę metų. Dviračio padangos apsauga susideda iš natūralios gumos ir sustiprina su Kevlar ® pluoštu. Kartu su 50 EPI tankio karkasu visos ACTIVE LINE padangos gerai apsaugos nuo pradūrimuo. 2 saugos lygis. Didelio tankio austas karkasas be atskirtų apsaugos plaušų. Ši technologija naudojama tik ypač lengvose padangose kur apsauga nuo pradūrimo eina į antrą planą. 1 saugos lygis. Stambus ir tankus audinys storu gumos sluoksniu. Tokios apsaugos savo padangose Schwalbe nenaudoja.